Žilvino istorija
Atsinaujinęs Žilvinas Hotel Palanga pasitinka svečius ne tik siūlydamas visus šiuolaikinio žmogaus poilsiui būtinus patogumus, bet ir kviesdamas prisiminti šio išskirtinio pastato istoriją. Prikeldami naujam gyvenimo etapui šį praeitį menantį bei architektūrinę vertę turintį statinį, jautėme didžiulę atsakomybę. Siekdami išlaikyti ‚Žilvino“ istorijos tęstinumą, ieškojome tausojančių, subtilių aplinkos atnaujinimo sprendimų. Tam, kad poilsiautojai pajaustų vietos dvasią, išsaugojome kiek įmanoma daugiau originalių interjero elementų bendrose patalpose bei apartamentuose.
Dar sovietmečiu „Žilvinas“ laikytas vienu iš labiausiai naująsias Lietuvos architektūros tendencijas atspindinčių pastatų. Tiek įvairių kartų architektų, tiek plačiosios visuomenės apklausų rezultatai „Žilviną“ ne kartą nurodydavo kaip vieną geriausių šalies architektūros pavyzdžių. 2013 m liepos 11 dieną „Žilvinas“ įrašytas į Kultūros paveldo registrą. Originali statinio erdvinė kompozicija, įdomi planinė struktūra, kurortui tinkamas aukštingumas bei subtilus, jautrus įsiliejimas į supančią aplinką, jos neužgožiant – tai dalis objekto reikšmingumo požymių, pirmą kartą miesto istorijoje leidusių vadinamuoju sovietmečiu projektuotam ir statytam pastatui suteikti regioninio reikšmingumo kultūros vertybės statusą.
„Žilvinas“ – vienas unikaliausių Palangos kurortinės paskirties objektų, 1967-1968 metais architekto Algimanto Lėcko drauge su inžinieriumi konstruktoriumi Kęstučiu Augustinu suprojektuotas pagal „Bauhaus“ architektūrines koncepcijas. Viešbučio statyba buvo užbaigta 1969 metais. Sovietmečiu Lietuvos TSR Ministrų Tarybai priklausęs poilsio namų pastatas, šiandien vertinamas kaip retas XXa. antrosios pusės subtilaus brutalizmo stilistikos pavyzdys, reprezentuojantis sovietinės Lietuvos architektūros kūrybinius ieškojimus. Medžio struktūrą primenančia forma, sukuriančia pastato – skulptūros įvaizdį, „Žilvinas“ darniai ir jautriai įsiliejo į natūralią kurorto gamtą ir tapo neatsiejama jo dalimi.
